Neįprastomis sąlygomis nusileidžiančių orlaivių procentas yra labai mažas. Nepaisant to, jei iškyla toks poreikis, patyrusi įgula, darydama viską, kas įmanoma ir neįmanoma, bando nusileisti lėktuvui be aukų.
Orlaivis gali būti lengvas ar sunkus, skiriasi manevringumu ir uodega, nosies pakėlimas. Labai svarbu tai nepamiršti nusileidžiant avarijos metu. Pavyzdžiui, lengvam orlaiviui bus lengviau nusileisti trasoje nei sunkiajam. Tuomet sunkiasvoris orlaivis susidurs su dideliu pasipriešinimu, o pilotai gali prarasti kontrolę. Nusileidus ant vandens, atsižvelgiama į lanko formą, sparnų formą, į viską. Mažiausiu neteisingu judesiu lėktuvas gali apvirsti ir sprogti.
Nusileidimas trasoje
Norėdamas nusileisti lėktuvui greitkelyje, pilotas turi tai suderinti su dispečeriu. Dispečeris susisiekia su vietos policija, o policija savo ruožtu turi įsitikinti, kad magistralė ištuštėja. Visa tai turėtų įvykti labai greitai ir efektyviai. Jei lėktuvas turi rimtų problemų, tokių kaip variklio gedimas ar degalų trūkumas iki artimiausio oro uosto, įgula paprasčiausiai neturi laiko laukti, kol maršrutas bus laisvas. Nors buvo atvejų, kai lėktuvas nusileido ant bėgių su automobiliais ir pakaitiniu keliu.
- 2013 m. Spalio 4 d. San Chosėje jiems pavyko nutupdyti lėktuvą maršruto atkarpoje, kuris buvo skubiai paleistas. Būtinybę nusileisti sukėlė variklio gedimas.
- 2012 m. Rugpjūčio 20 d. Latvijoje greitkelyje nusileido lengvasis lėktuvas, sukėlęs kelių kilometrų ilgio spūstį.
- 2010 m. Balandžio 5 d. Australijoje lėktuvas nusileido ant pakaitinio nepakrauto kilimo ir tūpimo tako. Visi išgyveno, bet lėktuvas rimtai nusiteikė.
- 2009 m. Rugpjūčio 25 d. „Cessna“lėktuvas Kalifornijoje dėl degalų trūkumo paprasčiausiai sustabdė variklį. Lėktuvas skubiai nutūpė užmiestyje, vienas automobilis buvo sužeistas.
Nusileidimas ant vandens
Nusileidus ant vandens, sėkmė priklauso nuo įgulos, ypač laivo kapitono, įgūdžių. Kapitonas turi atsižvelgti ne tik į rezervuaro tipą, ant kurio jis leidžiasi lėktuvu, bet ir į vandens būklę šiuo metu. Be to, pilotas turi žinoti savo lėktuvo charakteristikas, nes tai gali labai paveikti orlaivio nusileidimą ant vandens. Jei važiuoklė nebus pašalinta, lėktuvas susidurs su didelėmis perkrovomis ir gali apvirsti. Orlaivio dalys, tokios kaip sparnai, uodega ir nosis, savo forma taip pat daro įtaką orlaivio nusileidimui ant vandens.
Sunkų orlaivį lengviau nusileisti ant vandens nei lengvą. Bus geriau, jei vandens paviršius bus ramus. Nusileisti galima statmenai arba lygiagrečiai bangavimo keteros linijai. Tačiau ramiame vandenyje pilotui bus sunkiau nustatyti atstumą iki vandens.
Tūpimas taigoje
Vienintelis taigoje nusileidęs lėktuvas nusileido Komijos Respublikoje 2010 m. Rugsėjo 7 d. Tada lėktuvo maitinimas buvo visiškai nutrauktas, visi borto kompiuteriai ir visa įranga neveikė. Laivo kapitonas Evgenijus Genadievičius Novoselovas buvo priverstas nusileisti lėktuvu apleistame Izmos oro uoste. Reikiamos įrangos nebuvo. Keista, kad kilimo ir tūpimo takas, nepaisant to, kad oro uostas nebeeksploatuojamas, buvo tinkamas nusileisti. Savo iniciatyva dvylika metų ją palaikė „Heliport Izhma“skyriaus vadovas Sergejus Michailovičius Sotnikovas. Kapitonas nusileido į laivą, be instrumentų orientuodamasis kosmose.
2010 m. Spalio mėn. Kapitonui ir šturmanui buvo suteiktas „Rusijos didvyrio“vardas, o stiuardesėms už atliktą žygdarbį - drąsos ordinas. Po dvejų metų oro uosto darbuotojas taip pat gavo II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“medalį.
