Khakasijos rezervato gyvūnai - bet kurie iš jų, esančių jos teritorijoje - gyvena natūraliomis sąlygomis. Šios sąlygos išsivystė ilgą laiką. Trys ar keturi šimtai metų istorine prasme yra labai trumpas laikotarpis. Žinoma, ekologinė sistema nuolat keitėsi. Tiksliau, jis keitėsi priklausomai nuo išorinių sąlygų. Pažymėtina, kad šiuolaikiniai prognozavimo metodai leidžia daug ką suprasti ir paaiškinti.
Žinoma, draustinio gyvūnai yra palankesnėje aplinkoje. Taigi norint išsaugoti kanopinių gyvulius, atliekamas tikslus vilkų šaudymas. Šie „pilkieji plėšrūnai“, kaip jie vadinami kasdieniame gyvenime ir vaikų pasakose, yra natūralus aplinkos komponentas. Gamtoje vilkas atlieka tam tikras, visiems gerai žinomas funkcijas. Tuo pačiu metu, esant tam tikroms sąlygoms, jie sugeba išardyti esamą pusiausvyrą. Šaltos ir snieguotos žiemos ožkoms, stirnoms, briedžiams ir kitiems kanopiniams gyvūnams sunku gauti maisto. Todėl jie susilpnėja ir tampa lengvu vilkų grobiu.
Žmogus kišasi į natūralią gyvenimo eigą, o rezervato gyvūnai gauna paramą. Ši parama pasireiškia ne tik plėšrūnų šaudymu. Be to, medžiotojai pasirūpina specialiais briedžių ir kitų kanopinių ragų gyvūnų tiektuvais. Taigi metai iš metų, iš kartos į kartą, gyvenimas teka atsargose ir rezervuose. Tam tikra gyvūnų kategorija - voverės, burundukai, meškos - minta pušies riešutais. Lokys apskritai valgo viską - ir augalinį maistą, ir gyvūnus. Bet, pavyzdžiui, voverėms sunkiai sekasi tais metų laikais, kai nėra pušų riešutų derliaus. Ir tada, ieškodami maisto, jie gali palikti rezervą.
Draustinio gyvūnai, net patys nepastebimiausi, yra tam tikros vertės visai gamtai. Įsivaizduokite, jei burundukas išnyks iš gyvūnų sąrašo. Gyvūnas visai nėra didelis, kuris gyvena šalia žmogaus. Tiksliau, tas, kuris gali leisti žmogui ateiti pas jį iš labai arti. Senieji taigos žmonės sako, kad jį galima laikyti narve namuose ir jis savininkui reguliariai lukštens pušies riešutus. Tokį atvejį man pasakojo greitkelio Abakanas-Taišetas statybos veteranas. Tai buvo labai seniai. Dabar vaikai nepažįsta vardo taigos gyventojų. Kartais jie painioja burunduką su barsuku. Na, ne tai esmė.
