Bet kokios kelionės, susijusios su klimato zonos pasikeitimu, gali pakenkti sveikatai. Ši būsena vadinama aklimatizacija. Didelė rizika yra blogos sveikatos žmonėms, vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Todėl poilsis neįprasto klimato regione gali lengvai tapti pavojaus žmogaus organizmui šaltiniu.
Pagrindiniai aklimatizacijos simptomai: bendras silpnumas, vangumas, galvos skausmai, miego sutrikimai, nerviniai sutrikimai, lėtinių ligų (pavyzdžiui, reumato ar hipertenzijos) paūmėjimas. Paprastai pagrindinis veiksnys, turintis įtakos kūno prisitaikymui prie naujo klimato, yra oro drėgmė. Kuo jis žemesnis, tuo lengviau žmogui prisitaikyti. Sausas oras sukelia aktyvų prakaitavimą ir taip palaiko reikiamą termoreguliacijos lygį.
Šalys, kuriose vyrauja karštas klimatas ir didelė oro drėgmė, yra kitas dalykas. Esant tokioms sąlygoms, prakaitas negali netrukdyti garuoti, o tai lemia staigų termoreguliacijos pažeidimą. Tokio disbalanso pasekmės yra kūno perkaitimas, padažnėjęs kvėpavimas, sutrikusi vidinė kraujotaka ir kiti nemalonūs dalykai. Žmogus tampa vangus, irzlus, jaučia nuolatinį troškulį.
Aklimatizacijos galima išvengti šiomis prevencinėmis priemonėmis. Patalpa, kurioje esate, turėtų būti vėsi ir gaivi (tai lengvai galima pasiekti naudojant oro kondicionierių ir oro drėkintuvą). Be to, reikia laikytis teisingo vandens ir druskos režimo. Jūs turite gerti, visiškai numalšindami troškulio jausmą po valgio, likusį laiką rekomenduojama tik skalauti burną. Geriau valgyti anksti ryte ar vakare, vengiant karštų paros valandų.
Patogi apranga padės palengvinti aklimatizaciją. Atostogaudami karštuose regionuose turėtumėte dėvėti lengvus ir laisvus drabužius iš natūralių medžiagų. Nepamirškite apie galvos apdangalą, kuris apsaugos jus nuo papildomo perkaitimo. Kelyje būtinai vartokite patikrintus karščiavimą mažinančius vaistus (paracetamolio ar ibuprofeno pagrindu). Jie padės susidoroti su galimu kūno temperatūros kilimu pirmosiomis poilsio dienomis.
